Kulinarijos technologė patarė, koks paprasčiausias žuvies kepimo būdas, jei esate pradedantysis virtuvėje

Kulinarijos technologė patarė, koks paprasčiausias žuvies kepimo būdas, jei esate pradedantysis virtuvėje

Lietuviai gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal tai, kiek jie suvalgo žuvies. Visgi, pastaraisiais metais jie noriau leidžiasi į eksperimentus ir išbando įvairesnių žuvų rūšių, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė: perkama nebe tik karpis ir lašiša. O tiems, kas vengia žuvies, nes mano nemokantys jos paruošti, yra paprasta išeitis – pasitelkus kepimo popierių, kad ir kokią žuvį keptumėte, ji visuomet bus sultinga, aromatinga ir skani.

Vienas lietuvis per metus suvalgo apie 18 kg žuvies ir žuvies produktų, rodo Statistikos departamento duomenys. ES vidurkis siekia 24 kg, o, pavyzdžiui, portugalai suvalgo net 60 kg žuvies ir jos produktų.

„Tiesa, kad žuvis lietuviams nėra kasdienis produktas, visgi jos pardavimai nuosaikiai auga. O viena tendencija akivaizdi – lietuviai išties noriai išbando įvairesnes žuvies rūšis. Šalia įprasto karpio, lašišos, šamo paklausūs ir upėtakiai, dorados, plėkšnės, juodieji paltusai. Matydami tokį kulinarinį smalsumą, turime tradiciją – siūlome vis naują „Mėnesio laimikį“. Tai būna žuvis ar jūros gėrybės, kurių paprastai reguliarioje prekyboje nebūna arba jos siūlomos už specialią kainą“, – sako V. Budrienė.

Šio mėnesio laimikis – brazilinės sviestažuvės. Šiuos žuvys vertinamos dėl skanios mėsos – ji yra sultinga, šiek tiek salstelėjančio skonio, ir, kaip sufleruoja pavadinimas, pasižymi dideliu taukų kiekiu, pasakoja „Iki“ mėsos technologas Gintaras Bičkovas. Šių žuvų mėsa ne tik riebi, bet ir tvirtos konsistencijos, malonios baltos spalvos.

„Sviestažuvės, sviestinės žuvys yra bendriniai kelių rūšių žuvų pavadinimai. Jos gali gerokai skirtis viena nuo kitos, tad renkantis svarbu įdėmiai pažiūrėti, kokia konkrečiai tai yra žuvis. Būtent brazilinės sviestažuvės yra didesnės nei jų giminaitės, užauga iki 50 cm ilgio, jų mėsa yra ypač sultinga ir gero skonio, nepasižymi stipriu žuvišku kvapu“, – pažymi jis.

Garantuotas būdas, kad žuvis išlaikytų drėgmę

Vienas labiausiai nuo žuvies patiekalų atbaidančių dalykų – jos sausumas. Perkepta ir išdžiūvusi žuvis ne tik neteks naudingų savo savybių, bet gali ir gerokai sugadinti nuotaiką. Tačiau baimintis neverta: yra patikimas būdas paruošti žuvį, kuris tiks tiek patyrusiems kulinarams, tiek naujokams – tai „en papillote“.

„En papillote“ skamba įmantriai, bet šio metodo esmė visai paprasta: tai yra kepimo popieriaus „maišeliuose“ kepama žuvis. Per kelias akimirkas visai lengvai paruošti tokie „maišeliai“ sulaiko drėgmę ir švelniai bei palaipsniui garina žuvį, todėl nebereikia jaudintis, kad ji išdžius. Ši technika puikiai tiks ir neįgudusiems virtuvėje, ji yra lengva ir atleidžianti klaidas“, – pasakoja „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.

Darbo taip paruošti žuvį reikės įdėti visai nedaug – kone viską už jus atliks orkaitė. Tereikia visą žuvį ar jos gabalėlius paguldyti ant kepimo popieriaus, pridėti norimų aromatingų priedų (pavyzdžiui, citrinos skiltelių, sviesto su žolelėmis, česnakų) ir suvynioti į „maišelį“.

„Taip kepant žuvis lėtai kepa savo sultyse ir pridėtose kvapiosiose medžiagose, todėl jos mėsa tampa neįtikėtinai minkšta, drėgna ir labai skani. Be to, šitaip labai lengva vienu kepimu paruošti skirtingas tos pačios žuvies variacijas. Kepant ne visą, o gabalėliais supjaustytą žuvį, į savo „maišelį“ kiekvienas šeimos narys gali įsidėti būtent tokių prieskonių ir daržovių, kurias labiausiai mėgsta“, – pataria G. Urbonavičiūtė.

Kokie prieskoniai dera prie žuvies?

Suklysti gaminant žuvį „en papillote“ beveik neįmanoma, tik svarbiausias žingsnis yra tinkamai parinkti prieskonius ir kitus priedus, kurie leis paruošti ypač kvapnią ir gardžią vakarienę. Kokius prieskonius naudoti – skonio reikalas, tačiau G. Bičkovas įvardija kelis, su kuriais niekuomet neprašausite.

„Visų pirma, vertėtų nepamiršti galingiausios poros – druskos ir pipirų. Jeigu norite pasimėgauti vien tik žuvies skoniu ir baiminatės eksperimentų, tokiu atveju vien tik šio derinio visiškai pakaks. Tačiau verta žuviai suteikti daugiau poskonių su tokiais prieskoniais ir žolelėmis kaip bazilikas, petražolės, krapai, citrinžolė, rozmarinas, čiobrelis, lauro lapai, ciberžolė. Puikiai prie žuvies dera ir česnakas, garstyčių sėklos, raudonėlis. Ieškantiems pikantiškesnio skonio, galima papjaustyti aitriųjų čili pipirų ar imbiero, pabarstyti rūkytos paprikos“, – pataria G. Bičkovas.

Kad kepta žuvis būtų lyg restorane, derėtų nepamiršti šiek tiek rūgštumo – pakaks vien tik ir citrinos, kuri gali pakeisti visus prieskonius, išskyrus druską. Citrinos skilteles galite kepti kartu su žuvimi, galite jau iškeptą patiekalą paskaninti citrinos sultimis ar suteikti papildomų skonio natų su patarkuota citrinos žievele.