Vieno puodo magija: kaip namuose paruošti skanų ir nebrangų plovą, kuris suburs žmones prie stalo

Kai norisi nesunkiai paruošiamo, sotaus ir pigaus patiekalo, neabejotinai vienas skaniausių pasirinkimų – naminis plovas. Šis patiekalas yra tikra šventė skonio receptoriams, kur sultinga mėsa, aromatingos daržovės ir subtilūs ryžiai sudaro tobulą harmoniją. Nors laikoma, kad aviena ar ėriena yra tradicinė plovo mėsa, tačiau, pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, paprastesniam ir greitesniam variantui lietuvių virtuvėse dažniausiai pasirenkama kiauliena.

„Šviežia kiauliena populiariausia mėsa išlieka ne tik dėl geros kainos, nuolat jai skelbiamų akcijų, bet ir dėl to, kad lietuviai iš jos įpratę gaminti tiek kasdien, tiek per šventes, susibūrimus. Ji nebrangi, lengvai paruošiama ir labai universali – galima ruošti ir patiekalus, kuriuos prieš tai valgė kelios kartos, ir eksperimentuoti su egzotiškais skoniais, mat kiauliena valgoma visame pasaulyje. O kiekvienas tų receptų prasideda nuo kokybiškos, šviežios mėsos – todėl vien jos kokybės testams pernai skyrėme 155 tūkst. eurų“, – sako G. Kitovė. 

Tinkamai paruošta kiauliena dažniausiai atitiks net ir išrankiausių valgytojų skonį – reikia tik žinoti, kurią dalį kuriam patiekalui naudoti, pabrėžia „Iki“ mėsos technologas Vitold Fedaravičius.

„Iš esmės tai lemia riebalų kiekis. Pavyzdžiui, minkščiausia ir liesiausia dalis – nugarinė – puikiai tiks greitiems kepsniams keptuvėje ar orkaitėje. Jos nereikia ilgai kepti – priešingai, perkepus ji taps sausa. O sprandinė – riebesnė, todėl ypač sultinga. Ji tinka tiek kepsniams, tiek troškiniams ar lėtam kepimui orkaitėje. Dėl riebalų sluoksnio mėsa nesukietėja ir lieka malonios tekstūros bei aromatinga“, – pasakoja V. Fedaravičius.

Sprandinę, pasak ilgametę patirtį sukaupusio mėsos žinovo, itin tinka rinktis ir gaminant plovą. Tuomet patiekalas bus išraiškingesnio skonio nei su liesesne dalimi. Tinka ir šviežia kiauliena su kaulu – kaulas apskritai suteikia daugiau skonio troškiniams, sriuboms. 

„Ir dar vienas svarbus patarimas – plovui kiaulieną pjaustykite stambesniais gabaliukais. Taip kepdami jie išliks sultingesni, ir visas patiekalas tiesiog negalės nežavėti“, – priduria V. Fedaravičius. 

O plovas jau šimtmečiais žavi įvairias tautas. Nors dažniausiai girdime apie uzbekišką plovą, šį patiekalą nuo seno ruošia įvairios Artimųjų Rytų, Balkanų ir Centrinės Azijos tautos, pasakoja „Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška.

„Jei kone kiekvienas lietuvis turi savą šaltibarščių ar kugelio receptą, tai galima tik įsivaizduoti, kokia gausybė yra plovo variacijų. Kiekviename regione, atrodo, šio patiekalo skonis ir kvapas šiek tiek skiriasi. Nors esame įpratę manyti, kad plovu garsėjančioje Uzbekijoje jis ruošiamas tik su ėriena, iš tiesų net šioje šalyje yra daugybė receptų – jis gaminamas ir su skirtingomis daržovėmis, ir su vištiena, netgi žuvimi. Uzbekai ruošia ir „vestuvinį plovą“, kuriame ėriena keičiama sultinga kiauliena ir susipina su spalvingomis morkomis. O pavyzdžiui, Turkijoje, plovo versija būna ruošiama ne su ryžiais, o su bulguro kruopomis. Svarbiausi ingredientai papildomi taip pat įvairiai – naudojamos ne tik morkos, svogūnai, bet galima dėti ir razinų, pomidorų, salierų, grybų, paprikų, avinžirnių. Ir žinoma, reikia nepagailėti kvapnių prieskonių“, – idėjomis dalijasi E. Semaška.

Verta žinoti, kad žodis „plovas“ reiškia tiek ryžių pagrindu pagamintą vieno puodo patiekalą, tiek ryžių virimo būdą. Plovui geriausiai tinka Basmati ryžiai, kurie paruošiami taip, kad išliktų birūs. Tuo tikslu prieš virimą ryžiai kruopščiai kelis kartus nuplaunami, kad turėtų mažiau krakmolo. Kai kur jie dar būna ir pamirkomi bent kurį laiką ar net pernakt. 

„Norint, kad ryžiai išvirtų tolygiai, juos geriau užpilti ne šaltu, o verdančiu vandeniu. Galima naudoti ir sultinį, taip suteikiant dar daugiau skonio patiekalui. Taip pat svarbu ryžių nemaišyti ir uždengus dangtį leisti jiems sugerti visą skystį ir skirtingus skonius, aromatus“, – pataria „Iki“ kulinarijos šefė. 

Nors autentiškas plovas ruošiamas kazane, jį atkartoti pavyks ir tik su vienu puodu. Be to, kad šis patiekalas yra nepaprastai skanus, jį paruošti yra ir nepaprastai pigu bei paprasta – nereikia nuolat maišyti ar stebėti. Tereikia supjaustyti ir apkepti ingredientus, suberti ryžius ir leisti puode įvykti magijai.  

Porcijos: 4

Gaminimo laikas: 30 min. ruošti ir apie 60 min. virti

Reikės: 350 g šviežios kiaulienos, 280 g ryžių, 1 svogūno, 2-3 morkų, 1-2 lauro lapų, česnako galvutės, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų, malto kumino, maltos saldžiosios paprikos, malto imbiero, ciberžolės.

Gaminame:

Ryžius nuplaukite vandeniu rėtyje, tuomet užpilkite švariu vandeniu ir leiskite pamirkti, kol ruošite kitus ingredientus.
Svogūną supjaustykite smulkiais kubeliais, morką supjaustykite arba sutarkuokite šiaudeliais. Mėsą supjaustykite 2-3 cm kubeliais.
Dideliame puode įkaitinkite aliejų ir apkepinkite mėsą iš visų pusių. Tuomet sudėkite svogūnus, morkas ir pakepkite, kol svogūnai taps permatomi, o morkos suminkštės.  Pagardinkite prieskoniais ir išmaišykite.
Ryžius nusausinkite ir suberkite į puodą, įdėkite lauro lapą ar du. Nupjaukite šiek tiek česnako galvutės viršaus, nuimkite viršutinius luobelių sluoksnius ir įdėkite į ryžius. Užpilkite viską verdančiu vandeniu arba sultiniu, kad jis apsemtų ryžius. Nepadauginkite – slysčio lygis turėtų būti apie 2-3 cm virš ryžių. Nemaišykite, uždenkite dangtį ir leiskite lėtai virti apie 40 minučių, kol ryžiai sugers visą skystį ir taps minkšti. Skanaus!