Uogų sezono rebusai: kaip teisingai jas užšaldyti ir pasiruošti žiemai?
Baigiantis pirmajam vasaros mėnesiui, tiek daržuose ir miškuose, tiek prekybos centruose įsibėgėja šviežių uogų sezonas. Dalį šių gėrybių bei jose esančių vitaminų norisi išsaugoti ir žiemai. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad kone sveikatai palankiausiu konservavimo būdu pripažįstamas šaldymas, mat žemoje temperatūroje maistinės medžiagos išlieka beveik nepakitusios. Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė dalijasi vertingais patarimais, kuriais pasinaudoję skirtingų gėrybių šaldymui pasiruošite geriausiai, o skaniomis uogomis mėgausitės pigiau net ir pasibaigus jų sezonui.
Sveikatai palankiausia uogas šaldyti
Kaip teigia prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, lyginant skirtingus produktų konservavimo būdus, šaldymas – pats paprasčiausias, maistingumo, skonio ir kvapo savybes mažiausiais keičiantis ir sveikatai palankiausias metodas. „Nors šaldant uogos šiek tiek maistinių medžiagų praranda, tačiau jose lieka naudingų žmogui antioksidantų, polifenolių bei mineralinių medžiagų, taip pat dalis vandenyje tirpių vitaminų“, – teigia E. Gavelienė.
Vis dėlto, norint, kad vasaros gėrybės teiktų kuo didesnę naudą sveikatai, šaldant jų svarbu neužkloti pridėtinio cukraus sluoksniu. „Nors stereotipas, kad šaldant uogas reikėtų apiberti cukrumi ir taip neva jos geriau išsilaikys ir praras mažiau sveikatai palankiu medžiagų, yra gajus, tačiau šaldymas jau savaime yra užtektina konservavimo priemonė. Todėl dar vienas papildomas konservavimo priedas, kaip šiuo atveju cukrus, yra visiškai nereikalingas“, – pabrėžia sveikatai palankios mitybos konsultantė.
Anot gydytojos, uogas galima šaldyti ir sveikas, ir sutrintu pavidalu. Tai didelės įtakos skonio ir maistinėms savybėms nesudarys. Šaldytas uogas patogu naudoti glotnučiams, kepiniams, pyragams ir kitiems desertams ar pusryčių košei bei blynams pagardinti. Sutrintu pavidalu užšaldytos uogos, supilsčius į ledo kubelius ar suskirsčius porcijomis indeliuose, bus patogios dėti į plaktus kokteilius, gėrimus arba tiesiog norint paskaninti vandenį.
Tiesa, gydytoja dietologė primena, kad vasaros metu svarbiausia ne tik apsirūpinti uogų, vaisių ar daržovių atsargomis žiemai, bet ir jomis pasimėgauti kuo šviežesniu pavidalu. „Daugiausiai maistinių medžiagų iš uogų, vaisių bei daržovių visuomet gauname jas valgydami šviežias, be papildomo terminio apdorojimo. Vasara tam geriausias metas, nes skirtingų gėrybių įvairovė mūsų kraštuose yra gausiausia. Be to, skirtingos uogos, vaisiai ir daržovės leidžia gauti ir daugiau įvairių mineralų bei vitaminų. Kasdien šviežių daržovių, vaisių ir uogų rekomenduojama suvartoti bent 300–400 gramų, o uogų taip pat suvalgyti bent saujelę“, – primena gydytoja dietologė E. Gavelienė.
Pataria, kaip tinkamai užšaldyti skirtingų rūšių uogas
Pasak „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės, dabar pats palankiausias metas uogų įsigyti pigiau ir užsišaldyti jų vėsesniam laikotarpiui, mat iki liepos 1 d. trešnėms taikoma net 56 proc. nuolaida – jų kilogramas „Rimi“ parduotuvėse dabar kainuoja tik 3,99 Eur. Tačiau ruošiantis šių ar kitų uogų šaldymui vertėtų laikytis ir keleto taisyklių. Kaip žinia, skirtingos uogų rūšys gali skirtis ne tik savo maistinėmis savybėmis, bet ir tvirtumu: vienos gali būti išties lepios ir kiek minkštesnės, atrodo, susitrinančios vos palietus, o kitos – net tvirčiau spustelėjus puikiai išlaikys savo formą. Tai labai svarbu įvertinti uogas šaldant.
„Paprasčiausia šaldyti vynuoges, agrastus, juoduosius serbentus, spanguoles, šilauoges ir braškes, nes dažniausiai jos būna kiek tvirtesnės. Uogų nereikėtų papildomai smulkinti ar pjauti pusiau, nebent braškes, jei to norisi dėl patogumo. Tuo tarpu avietes, gervuoges, žemuoges, mėlynes ir raudonuosius serbentus šaldyti reikėtų kiek atidžiau, nes šias uogas daug lengviau pažeisti ar netyčia sutrinti. Šaldant uogas nuo jų reikėtų pašalinti visus lapelius bei stiebelius, o iš vyšnių ir trešnių geriau išimti kauliukus. Šaldymui atrinktos uogos turi būti prinokusios, nepažeistos ir be puvimo arba pelėsio žymių“, – patarimais dalijasi E. Krasauskienė.
Kokio eiliškumo laikytis ir per kiek laiko suvartoti?
Ekspertė rekomenduoja atsižvelgti ne tik į skirtingų uogų savybes, bet ir laikytis bendro jų šaldymo sekos eiliškumo: „Pirmiausia uogas reikėtų kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, nuo jų pašalinant visus nešvarumus, lapelius bei stiebelius. Nuplautas uogas būtinai nusausinkite, nes to nepadarius šaldymo metu susidarys gausus ledo sluoksnis ir uogos sulips į gumulą. Išsklaidžius uogas džiovinimui galima panaudoti ir popierinį arba medvilninį rankšluostėlį, kuris sugers perteklinę drėgmę. Tuomet uogas galima berti į sandarias šaldymui skirtas dėžutes arba maišelius, pasistengiant, kad pakuotėje liktų kuo mažiau oro ir dėti į šaldymo kamerą. Uogas šaldiklyje laikykite toliau nuo mėsos produktų. Geriausia skirtingų šaldytų produktų kategorijoms skirti atskirus stalčius.“
E. Krasauskienė atkreipia dėmesį, kad taupantys laiką ir pinigus prekybos centruose gali įsigyti ir pramoniniu būdu užšaldytų uogų: „Rimi“ privačios etiketės uogos – užšaldytos pažangiu staigiu šaldymo būdu, kuris labiausiai paplitęs maisto šaldymo pramonėje ir geriausiai išlaiko natūralią produktų tekstūrą, spalvą bei kokybę. Šaldytos uogos yra populiarios visais metų laikais – jų privalumas tas, kad pirkėjai pigiau gali įsigyti ir vartoti gamtos vitaminus visus metus, o ne tik per uogų sezoną.“
Tiek pirktines, tiek namuose pačių užsišaldytas uogas rekomenduojama laikyti ne mažesnėje nei -18 ºC temperatūroje ir jas suvartoti per metus. „Ant namuose šaldytų uogų indelio arba maišelio užklijuokite lipduką su užšaldymo data, taip bus lengviau sekti galiojimo terminą. O įsigijus pirktines šaldytas uogas į šią informaciją atkreipkite dėmesį ant produkto pakuotės. Be to, ilgo galiojimo šaldytus produktus įsigyti pigiau galima ir akcijų metu ar pasinaudojant „Mano Rimi“ lojalumo programa“, – primena E. Krasauskienė.