Viena sveikiausių pasaulio daržovių tituluojami špinatai: kodėl jie turėtų atsidurti mitybos racione?

Viena sveikiausių pasaulio daržovių tituluojami špinatai: kodėl jie turėtų atsidurti mitybos racione?

Špinatai – lapinė daržovė, kurią lengva rasti beveik bet kurioje maisto prekių parduotuvėje. Špinatus galima vartoti įvairiais būdais: valgyti virtus arba žalius, dėti į salotas ar trintus kokteilius. Tai ne tik skani, bet ir sveikatai naudinga daržovė, turtinga vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė dėl špinatuose esančios folio rūgšties rekomenduoja juos įtraukti į kasdieninės mitybos racioną. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovė Mariana Markevičienė pataria, kaip tinkamai laikyti špinatus, kad ilgiau džiaugtumėmės jų naudingomis savybėmis.

Špinatai – folio rūgšties šaltinis

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, špinatai patenka į vertingiausių pasaulio daržovių dešimtuką: „Pagrindinė ir didžioji špinatų nauda yra didelis kiekis juose esančios folio rūgšties. Šis vitaminas labai svarbus baltymų sintezei ir visoms žmogaus organizmo funkcijoms. Besilaukiančios moterys turėtų vartoti pakankamai folio rūgšties, o špinatai yra pagrindinis jos šaltinis.“

Dėl maistinės vertės ir mažo kaloringumo gydytoja dietologė rekomenduoja špinatus įtraukti į kasdienės mitybos racioną. „Kaip ir visose žalios spalvos daržovėse, špinatuose yra polifenolių, fitochemikalų, vitamino K bei mineralinių medžiagų: kalio, kalcio. Apie 100 g šios daržovės suteikia du trečdalius vitamino A, beveik visą folio rūgštį, pusę vitamino C ir ketvirtadalį per dieną reikalingo magnio bei geležies kiekio. Špinatai labai nekaloringas produktas, juose beveik nėra riebalų“, – jų naudą atskleidžia dr. E. Gavelienė.

Špinatai – tokia daržovė, kurią galima vartoti įvairiomis formomis. Nors juos termiškai apdorojant kai kurios maistingos medžiagos prarandamos, nereikėtų apsiriboti viena špinatų vartojimo forma. „Rekomenduočiau išbandyti įvairius špinatų ruošimo būdus. Juo labiau, kad kai kurie žmonės vengia špinatų, nes nemėgsta jų skonio, tačiau yra įvairūs būdai, kaip galima juos „prisijaukinti“. Pavyzdžiui, dėti į salotas, glotnučius, troškinius ar apkepus“, – pataria mitybos ekspertė.

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, jog asmenys, kurie turi padidintą riziką inkstų akmenų susidarymui, podagrą ar artritą špinatus turėtų vartoti saikingai, nes juose esantys oksalatai gali skatinti šių ligų vystymąsi.

Pirkėjai vertina ekologiją ir lokalumą

Pasak „Rimi“ produktų vadovės Marianos Markevičienės, prekybos centruose galima rasti mažuosius, paprastuosius bei ekologiškus špinatus. Mažieji špinatai yra minkštesni ir daugiausiai naudojami salotoms gaminti. Tačiau paprastieji špinatai turi daugiau vitaminų ir sveikatai naudingų medžiagų nei mažieji, kurie yra greičiau nuskinami, todėl dar nėra taip subrendę.

Specialistė pastebi, jog ekologiški špinatai taip pat populiarūs, bet tai daugiausiai sezoninė prekė. „Atsiradus lietuviškoms daržovėms lietuviai pirmenybę teigia lokaliems produktams. Deja, lietuviškų špinatų sezonas labai trumpas, jų prekybos centruose galima dairytis nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų“, – sako M. Markevičienė.

Specialistė pataria parsinešus iš parduotuvės špinatus laikyti šaldytuve, taip jie ilgiau išliks švieži: „Špinatai, kaip ir dauguma kitų daržovių, turi nemažai drėgmės. Jeigu špinatus laikysite sandariame inde, juos traškius išlaikysite iki ant pakuotės nurodyto termino. Tuo tarpu nesandarioje pakuotėje špinatai pradės greitai vysti. Špinatus labai tinka ir šaldyti, nes jie visiškai išsaugo savo naudingąsias savybes.“

Pasak „Rimi“ produktų vadovės, pagrindinis špinatų šviežumo rodiklis – stangrus ir tiesus lapas: „Išaugę špinatai yra ryškesnės ir sodresnės žalios spalvos, mažieji – švelnesnės žalios spalvos, jie turėtų būti be geltonumo ar vytimo požymių.“

„Rimi“ kviečia maitintis sveikiau ir dalijasi kreminių agurkų ir ridikėlių salotų receptu.

RECEPTAS

Itališka mini lazanija su varške, sūriu ir špinatais

Patiekalui reikės:

12 vnt. lazanijos lakštų;

šlakelio aliejaus;

30 g granapadano (Grana Padano) ar parmezano sūrio;

100 g špinatų;

100 g gorgoncola (Gorgonzola) sūrio;

100 g varškės;

3 vnt. bazilikų;

Padažui reikės:

15 g sviesto;

20 g miltų;

500 ml pieno;

raudonėlio pagal skonį;

druskos ir pipirų pagal skonį;

Gaminimo eiga:

Lazanijų lakštus virkite sūdytame vandenyje ~ 7 min.: jie turi būti al dente (virimo momentas, kai lakštai būna nei per minkšti, nei per kieti).
Atskirkite juos vieną nuo kito, kad nesuliptų, ir atsidėkite.
Silikonines keksiukų dydžio kepimo orkaitėje formas ištepkite aliejumi.
Į kiekvieną formelęįtieskite po 1 per pusę perpjautą lakštą taip, kad iš jo susiformuotų tarsi indelis.
Sutarkuokite granapadaną ar parmezaną, stambiai supjaustykite nuplikytus špinatus, stambiais gabaliukais sutrupinkite pelėsinį gorgoncolos sūrį.
Gilesniame dubenėlyje išmaišykite varškę, sūrius, špinatus, bazilikus ir atsidėkite.
Pagaminkite padažą:

Gilioje keptuvėje ar puode nesvylančiu dugnu ištirpinkite sviestą.Maišydami berkite miltus ir ant vidutinės kaitros lengvai apkepkite. Maišydami kulinarine šluotele pamažu pilkite pieną. Intensyviai maišydami pavirkite ant silpnos ugnies, kol masė taps vientisa kaip tiršta grietinėlė. Įberkite žiupsnelį raudonėlių. Pabarstykite druska, pipirais ir išmaišykite.
Į indelius, suformuotus iš lazanijos lakštų, lygiomis dalimis sudėkite varškės, sūrių ir žalumynų masę.
Ant viršaus supilstykite padažą.
Mini lazanijas pašaukite į iki 180 ºC temperatūros įkaitintą orkaitę 20–25 min.
Ištraukę iš orkaitės, leiskite atvėsti 5–7 min.
Patarimas. Jei norite, kad mini lazanijų viršus būtų traškus, prieš pašaudami jas į orkaitę, ant viršaus patarkuokite fermentinio sūrio. Skanaus!