Kūčioms ir Kalėdoms: Bernardinų žuvies pyragas

500g žuvies filė, supjaustytos mažais gabaliukais (gali būti ir atlaidinta šaldyta),
70g tarkuoto fermentinio sūrio (geriausiai nesūraus ir neriebaus, dabar tiktų mazarelos arba picarelos sūris),
60g pomidorų pastos,
80g neriebaus sviesto (dabar tiks neriebus margarinas arba neriebus tepus
mišinys, vadinamas „sviestu“),
50g kvietinių miltų,
250ml pieno,
2 kiaušinių,
5g druskos,
1g maltų juodųjų pipirų,
30g saulėgrąžų aliejaus.

Pyrago užpilui svieste apkepindavo miltus ir juos atskiesdavo pienu. Paskui sudėdavo pomidorų pastos, tarkuoto sūrio, suplaktų kiaušinių trynius, pagardindavo druska ir pipirais ir gerai sumaišydavo.
Žuvį, supjaustytą smulkiais gabaliukais, apkepindavo saulėgrąžų aliejuje ir užpildavo padažu, po to kietai suplaktus kiaušinių baltymus sudėdavo į žuvies ir padažo mišinį, atsargiai sumaišydavo, sukraudavo į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais išbarstytą apkepo formą ir kepdavo 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol gražiai parusdavo.
Patiekdavo su ragaišiu.
Dabar įvairumo dėlei galima duoti ir pakepintų citrinos storesnių griežinėlių.

Tiesa, ne Advento ar Gavėnios dienomis prie bernardinų žuvies pyrago galite pasidaryti tokį riešutų padažą:
Riešutų su majonezu ir būtinai konjaku padažas. 200g majonezo išmaišykite su 40g kepintais, nuplikytais, nuvalytais nuo plėvelės ir smulkiai kapotais graikiniais riešutais, 3g smulkiai kapotomis petražolėmis, 3g smulkiai kapotais krapais, 10g konjako (galima ir brendžio), pagardinkite druska, žiupsneliu cukraus ir maltais baltaisiais pipirais.

Recepto priešistorė:
Advento metu sekmadieniais (kurių būdavo iš eilės trys) daugelis žmonių kepdavo purų žuvies pyragą – apkepą, ant jų stalų patekusį iš bernardinų vienuolynų. Tiesa, vienuoliai į šį pyragą būtinai dar dėdavo peletrūnų, todėl žuvies pyragas pasižymėjo savo išskirtiniu skoniu ir aromatu.
Pajamomis ir įrangos turtingumu Kretingos vienuolynas mažai atsiliko nuo geriausiai Lietuvoje aprūpinto Kauno bernardinų ir Vilniaus bernardinių vienuolyno. XVII-XVIII amžiais Vilniaus vienuolyne nuolatos gyveno apie 20 seserų. Gera materialinė vienuolyno padėtis leido seserims turėti nemažai asmeninių tarnaičių (XVIII a. viduryje Vilniaus vyskupo nurodymu leista palikti tik bendrus vienuolyno tarnus). Vienuolės siuvo liturginius drabužius, kuriuos puošė menišku siuvinėjimu. Jos taip pat lavino ir auklėjo miestiečių bei bajorų dukras, mokė jas katekizmo, skaitymo, rašymo, siuvinėjimo, muzikos ir dainavimo.
Bernardinai garsėjo savo vaišingumu, turėjo ne tik dvarus, bet ir 4 spirito varyklas ir net penkias dideles smukles sostinėje. Jose mėgdavo lankytis Adomas Mickevičius, filomatai ir filaretai.
Iš šių smuklių ir paplito bernardinų žuvies pyragas.

Receptas iš Lietuvos kulinarinio paveldo
https://www.gaspadine.lt