Pyragas gana skalsus. Pati tešla paskaninta graikiniais riešutais, ji nėra iš saldžiųjų, tik vos vos, o saldumo daugiausiai suteikia įdaras – obuoliai su cukrumi ir razinomis – na ir dar trupiniai ant viršaus saldesni.
Kepinys yra gaivus, purus, drėgnas, nenusaldintas, su jaučiama greipfruto gaida, užklotas glajumi. Glajus nėra būtinas, tačiau greipfrutiškas cukrinis „apsiaustas“ pakylėja pyragą ne vienu laipteliu aukštyn.
Šokoladinis pyragas su alyvuogių aliejumi ir šokoladiniu glajumi. Purus, drėgnas, sodrus, saldumo-sūrumo pusiausvyrą laikantis – išties puikus rudeninis šokoladinis pyragas.
Nagi prisipažinsiu: niekada gyvenime nesu valgius skanesnių keksiukų nei šie. Šokolado gabaliukai ir vaisiai puikiai derėjo. O ir pats kekso skonis buvo nuostabus.
Apie datulių pyragą galima rašyti tik gerai arba nieko. Aš nedariau jam jokio kremo, jokio lipnaus glaisto (dėl to, matyt, Anglijoje likčiau nesuprasta), jokios grietinėlės ar ledų kaušelio. Man jis skanus ir toks – pakankamai drėgnas, ne per daug saldus ir minkštas. Toks, koks ir turi būti pyragas.
Receptas atrodo labai ilgas, bet iš tiesų viskas padaroma gana greitai.
Tobulasis šokoladainis! Ką vaišinau – visi liko sužavėti. Nesistebiu, pačiai jis niekada neatsibos turbūt.
Kokios Velykos be bobos? Šios romo bobos – bobos kaip bobos tik be romo, kad visokio amžiaus valgytojai galėtų jas ragauti ir vertinti. O įvertintos buvo greitai, dar nesulaukus Velykų.
Švelnaus skonio įdaras ir pats pyragas. Rumuniškas varškės pyragas tikrai patiks visiems.
Be miltų, kepimo miltelių ir sviesto. Neapsunkinantis, tačiau sotus. Šokoladinis biskvitas sodrus, riešutinis. Super!